Nežudyk strazdo giesmininko arba neužmušk savo vidinio kūrybininko

Kūryba per kančią: mitas, kuris žudo kūrybininką

Kai tik pradėjau kurti (o tai buvo praktiškai tuo metu, kai išmokau vaikščioti), mano paauglystėje ir jaunystėje įsišaknijo gajus įsitikinimas – kūryba gimsta per kančią. Matyt, tai nebuvo tik mano mintis – daugybė knygų ir filmų romantizuoja tą idėją. Menininkai lyg privalo kentėti, būti nelaimingi, kad pasiektų kūrybinį katarsį.

Ir aš ten buvau. Kankinausi liūdesyje arba nelaimingos meilės auroje. Rašiau, piešiau – bet viskas buvo persmelkta tamsos. Jaučiausi lyg Bukowskis, kuris, nugėręs litrą vyno, įkvėptas parašo kažką nepakartojamo. Kol ta euforija trunka – kūryba liejasi. Bet tada ateina nuovargis, gailestis sau ir blaivus suvokimas, kad visa ta „kūryba“ buvo veikiau šauksmas pagalbos.

Iš vienos pusės, kūryba buvo tarsi terapija – galėjau ištransliuoti skausmą sau tinkamais formatais. Bet noriu aiškiai pasakyti: savęs nepriežiūra, destruktyvus elgesys, vardant to pseudo kūrybinio cinkelio, nėra tikro, pilnatvę jaučiančio kūrėjo kelias.

Kitas mitas, kuris buvo užsikirtęs smegenyse: „Laimingi žmonės nekuria.“ Juk jei esi laimingas, mėgaujiesi gyvenimu, o ne purvinais dažais, užsivertęs popieriaus lapais, keverzoji kažką. Šis mitas mane stabdė daugelį metų – kol galų gale jį išdanginau iš savo proto.

Kūryba iš pilnatvės: atradus naują požiūrį

Dabar mano kūryba visiškai kitokia. Aš noriu kurti iš laimės, ne iš kančios. Lina Mass ar Ilzė Butkutė yra sakiusios – kurti iš pilnatvės, o ne nepritekliaus. Ir aš tuo tikiu. Kūryba gali gimti ne iš įtampos, o iš dėkingumo ir rūpesčio savimi.

Mano kūnas ir protas nusipelno grąžos: kokybiško maisto, gero miego, vandens, informacinės higienos, emocijų reguliavimo, psichoterapijos, fizinio aktyvumo, socializacijos, naujų patirčių. Tai ne prabanga – tai būtinybė. Kai pradėjau laikytis šių principų, kūrybos klodai atsivėrė savaime.

• Skaičiau daugiau.

• Eidavau į teatrą, koncertus, renginius.

• Pradėjau kurti su kitais žmonėmis.

• Pagaliau patikėjau savo kūrybinėmis galiomis.

Aš ne tik leidžiu sau kurti – aš nebekuriu lūkesčių. Nesvarbu, ar kuriu atviruką, knygos skirtuką, ar kažką absurdiško. Kūryba pati savaime yra dovana.

Praktiniai ritualai, kaip išlaikyti kūrybiškumą gyvą

Kaip išlaikyti savo vidinį kūrybininką gyvą ir dainuojantį, o ne užspaustą tylioje tamsoje?

• Miegas: geras miegas man tapo kūrybos varikliu. Kai kiti žiovauja nuo miego nepritekliaus, aš jau mąstau apie tai, ką rytoj galėsiu nuveikti su savo idėjomis.

• Vaikščiojimas: lėtas pasivaikščiojimas gamtoje yra kaip kūrybos reset'as. Mintys susidėlioja į stalčius, prioritetai nusistovi, abejonės nurimsta.

• Fizinis aktyvumas: leidžia idėjoms cirkuliuoti kūne.

• Maistas: aprūpintas organizmas reiškia susitelkimą ties darbais. Kokybiški produktai, mineralai ir vitaminai yra kūrybos kuras.

• Meditacija: atsikvėpiu nuo informacijos perkrovos, išgryninu mintis.

Kai nesi kankinio pozicijoje, kūryba tampa lengva ir natūrali. Nereikia laukti kažkokios tobulos kančios būsenos, kad galėtum kurti.

Menininkas ar dizaineris?

Kaip kažkada girdėjau „Pentagram“ podcast'e – dizaineris kuria tai, kas naudinga. Menininkas – tai, kas jam patinka. Darbe esu dizainerė, namuose – menininkė. Ir šios dvi tapatybės ne tik sugyvena, bet ir papildo viena kitą.

Pabaiga: saugok savo vidinį kūrybininką

Grįžtant prie metaforos – saugok savo vidinį kūrybininką kaip strazdą giesmininką. Jis yra ta nekalta, pažeidžiama dalis tavęs, kuri dainuoja, piešia, rašo ir kuria be jokių lūkesčių ar atpildo.

Kaip Harper Lee knygoje sakė ponia Modė:

„Strazdai giesmininkai nedaro nieko blogo, tik dainuoja mums, kad galėtume mėgautis.“

Taip ir tavo kūrybininkas – jo misija nėra būti produktyviu ar naudingu. Jo misija yra dainuoti. Tad neužspausk jo baimėmis, perfekcionizmu ar logiškais lūkesčiais. Leisk jam kurti.

Nepavyks dabar? Pavyks vėliau. Bet svarbiausia – kūryba nėra prabanga. Tai laisvė. Ir tu jos esi vertas.

Platonas, kaip filosofas, kalbėjo apie idėjų pasaulį – vietą, kurioje egzistuoja tobuli, nekintantys idealai, priešingai nei netobula materialioji realybė. VR akiniai simbolizuoja šiuolaikinį bandymą kurti alternatyvias realybes – virtualius pasaulius, kurie dažnai siekia peržengti „tikrąją“ tikrovę.

Tai Midjourney generacijos, kurias kūriau projektui. Transformacija iš tų laikų Platono iki šių laikų.