Cepelininis dangus arba kaip gimsta idėjos?

Kartais jos gimsta spontaniškai kaip sėkla, tūnanti dirvožemyje, kuri tyliai laukia tinkamos akimirkos. Kartais joms reikia informacijos, kad sudėtų visas dalis į vientisą vaizdą. O kartais tiesiog reikia žmonių – kūrybinių partnerių, kurie bendradarbiautų ir iš to kiltų naujos idėjos.

„Kūrybingumas nėra paslaptis ar talentas, tai yra disciplina, kaip raumenys, kuriuos reikia mankštinti.“ – J. Cameron

Kūrybos procesas: spontaniškumas, laikas ir bendrakūryba

Vieną niūrią dieną su draugu vaikštinėjome po Kauną. Lipome metaliniais Akropolio laiptais ant stogo, norėdami pamatyti panoramą. Žvelgdami į Kauno Žalgirio areną, apimtą „cepelininio dangaus“ (toks oras – pilkas, sunkus, beveik spaudžiantis), mums gimė idėja: o kas, jei ten stovėtų cepelinas kaip erdvėlaivis, su kopėčiomis, į kurias būtų grobiami žmonės?

Šią mintį mes „išsvaigome“ tarp juoko ir švelnios ironijos. Ir taip sėkla buvo pasodinta.

Vengimas ir idėjų „kapinaitės“

Tačiau ne visos sėklos auga taip greitai. Galbūt reikėjo palaukti tokio technologinio proveržio kaip AI įrankiai, kad galėčiau šią idėją vizualizuoti. Esu menininkė, kuri kartais mėgsta... tingėti. Kūrybos metu atsiranda kapinaitės – vietos, kur idėjos nugrimzta ir amžinai ilsisi. Bet šią idėją pagaliau iškasiau iš kapo.

„Menininkai nekuria ne todėl, kad trūksta idėjų, bet todėl, kad bijo, jog tai, ką jie sukurs, nepateisins lūkesčių.“ – Anonimas

Mintys ateina spontaniškai – svarbu jų nežudyti. Jei nežinai, ką su ja daryti, pasidėk ateičiai. Netingėkime kurti. Paslėpti menininkai nužudo ne tik savo potencialą, bet ir džiaugsmą, kurį galėtų atnešti kitiems.

Technologijos ir kūrybos atgimimas

Taigi, mano tingėjimas ir AI įrankiai, kaip ChatGPT ir Midjourney, pagaliau privedė prie šios idėjos atgimimo. Tiesiog leisti sau kurti, pasidžiaugti arba gal net nusivilti rezultatu – tai jau žingsnis į priekį. Galime diskutuoti, ar AI kelia grėsmę kūrybiškumui, bet man – tai paguoda. Net jei neturiu oficialaus dailės išsilavinimo, galiu matyti savo idėjas gyvai, ir tai mane džiugina.

Be šių įrankių, mano cepelininio dangaus triptikas galėjo likti tik idėjos užuomina galvoje. Dabar jis tapo vizualizuota kūrybine realybe.

Kūrybinio proceso priėmimas: leiskime sau kurti

Leisti sau kurti – tai atveria duris į savęs atradimą. Kai realizuoji idėjas, kurios buvo „kapinaitėse“, supranti, kad menininkas nėra vien tik tas, kuris tobulai valdo techniką. Tai tas, kuris leidžia sau žaisti, klysti, eksperimentuoti. Tai menininkas, kuris išlaisvina save nuo rezultatų siekimo ir tiesiog kuria.

J. Cameron „Kūrėjo kelias“ kalba apie pasimatymą su savo vidiniu menininku. Šis pasimatymas man leido išlaisvinti kūrybiškumą ir tiesiog veikti. A. Kleon „Visada stenkis“ įkvėpė mane žengti tą papildomą žingsnį ir dalintis savo kūrybiniais vaisiais.

Apibendrinimas: Kūrybos laisvė technologijų amžiuje

Aš prikeliau vieną savo seną idėją iš kapo, ir tuo džiaugiuosi. Kada tai padarysi tu? Jau turiu kitą idėją, kuri laukia savo eilės, kad būtų atgaivinta. Toks kūrybinis procesas – tai ne tik idėjų atkūrimas, bet ir savęs peržiūrėjimas. Galbūt AI įrankiai atneša naujų iššūkių, bet jie taip pat gali tapti kūrybiniu katalizatoriumi tiems, kurie ilgą laiką praleido abejodami savo meniniais sugebėjimais.

„Kartais mūsų didžiausias kūrybinis priešas esame mes patys. Nebijokite nesėkmės – tai tik dar vienas žingsnis į priekį.“ – Chris Do